Studentai sunerimę dėl valdančiųjų viešai išsakytų planų aukštajam mokslui

Publikuota: 2012 m. gruodžio 8 d. šeštadienis

Ar bus atsisakoma norminės studijų kainos (vadinamosios „krepšelių sistemos“) ir, jei taip, kaip bus užtikrinama aukštojo mokslo kokybės augimą skatinanti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų? Tokius ir panašius klausimus studentai nusprendė užduoti artimiausius ketverius metus Švietimo ir mokslo ministrės postą, tikėtina, užimsiančiai Virginijai Baltraitienei.

„Jau ne vienerius metus studentai aktyviai dalyvauja sprendimų dėl aukštojo mokslo sistemos priėmimo procese. Studentų nuomonė visuomet buvo vertinama ir balsas – girdimas. Turime patirties, kompetencijos ir žinių aukštojo mokslo sistemos tobulinimo klausimais, o svarbiausia – turime galimybę sužinoti studentų poreikius ir jiems atstovauti“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, naujosios valdžios menkas susidomėjimas studentų nuomone ir interesais kiek stebina, tačiau studentų atstovai viliasi, jog abiems pusėms pavyks rasti bendrą kalbą ir sėkmingai bendradarbiauti artimiausioje kadencijoje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos studentų sąjunga nusprendė imtis aktyvių veiksmų.


Šią savaitę Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Lietuvos studentų sąjunga pasirašė bendrą poziciją, kuria naujajam LR Seimui ir Vyriausybei norėtų pasiūlyti glaudų bendradarbiavimą nagrinėjant ir sprendžiant ne tik aktualiausius universitetinio aukštojo mokslo raidos klausimus, bet ir formuojant ilgalaikę moksliniais tyrimais grįstą Lietuvos aukštojo mokslo plėtros politiką.

Penktadienį vyksiančio studentų inicijuoto susitikimo su būsimąja Švietimo ir mokslo ministre dienotvarkėje numatoma užduoti studentams šiuo metu aktualiausius aukštojo mokslo sistemos ateitį nulemsiančius klausimus.

Kokiu principu numatoma skirstyti finansavimą būsimiems studentams? Jeigu, kaip minima naujųjų valdančiųjų viešuose pasisakymuose, numatoma įvesti visuotinę įmoką už studijas, kokiu principu bus užtikrintas valstybės lėšų skaidrus paskirstymas aukštosioms mokykloms? Kokiomis priemonėmis bus skirtas finansavimas aukštosioms mokykloms, jei visuotinė įmoka neatitiks realiųjų studijų kainos kaštų? Ar, mažėjant studentų skaičiui, bus mažinamas bendras finansavimas studijoms?

Kokiais būdais bus užtikrintas studijų prieinamumas, koks jis apibrėžtas Bolonijos proceso dokumentuose (kaip lygios galimybės patekti į aukštąją mokyklą, studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą)? Ar studentas galės laisvai rinktis, ar, jo manymu, kokybiškai dėstomą išsilavinimą įgyti privačioje, ar valstybinėje aukštojoje mokykloje?

Ar bus išsaugotas esamas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, kuris užtikrina Bolonijos proceso dokumentuose numatytą studentų bei jų atstovų įtraukimą į svarbiausių sprendimų aukštojoje mokykloje priėmimą? Ar keisis ir kaip keisis socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų Tarybose? Kaip bus įgyvendinamas studentų ir jų atstovų įtraukimas į Vyriausybės programos rengimą ir įgyvendinimą?

„Tikimės, jog šis susitikimas bus naudingas abipusiai: padės studentams geriau suprasti naujosios valdžios ketinimus aukštojo mokslo atžvilgiu, o valdantiesiems – išgirsti studentų lūkesčius ir būgštavimus. Siekdami, kad į studentų poreikius būtų atsižvelgta, o po konstruktyvių diskusijų su studentais priimami sprendimai padėtų Lietuvoje kurti kuo palankesnę studijų aplinką, tokius susitikimus rengsime ir ateityje, ieškosime ir kitų galimų bendradarbiavimo su sprendimų priėmėjais būdų“, – sakė studentų atstovas D. Dikšaitis.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »