Treji aukštojo mokslo pertvarkos metai: studentai dar vis laukia permainų

Publikuota: 2012 m. kovo 10 d. šeštadienis

Antradienį, kovo 6 d. Vyriausybėje vyko diskusija apie aukštojo mokslo pertvarkos rezultatus ir galimas perspektyvas. Konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“, kurią organizavo Lietuvos Studentų sąjunga, kalbėta, kad praėjus trejiems pertvarkos metams ryškių pokyčių aukštojo mokslo kokybės srityje vis dar nematoma.

Pasak Sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, kokybės ir kiekybės pasiausvyra studijose galima tik sutarus politinei bei akademinei bendruomenei dėl iš tiesų į studentą orientuotų studijų įgyvendinimo. Kad tai įvyktų, keistis turi ne tik teisinė aplinka, mano D.Dikšaitis, bet ir aukšųjų mokyklų elgsena, kultūra.

„Praėjo trys aukštojo mokslo pertvarkos metai. Vis dėlto susirinkę aptarti studijų gerinimo proceso rezultatų ir galimų perspektyvų turėjome pripažinti, kad lankstumo, modernumo ir žadėtų didesnių galimybių studentams  naujoji studijų sistema dar vis neužtikrina“, – teigia jis.

Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad aukštosios mokyklos stengiasi neprarasti studentui skirto krepšelio, todėl studijas baigia beveik visi įstojusieji.

„Krepšelis pasiteisina tik tada, jei studijų pasirinkimas yra tikslingas ir dažniausiai – kai į aukštąją mokyklą stojama ne iškart po vidurinės“, – nuomonę išreiškė „Alliance for Recruitment“ vadovas Andrius Francas.

Į Kauno kolegijos direktoriaus M.Misiūno klausimą, kas atsakingas, jei absolventas neranda darbo, A.Francas atsakė, kad toks studentas iš viso neturėtų gauti diplomo.

„Ką daryti su rengimu tų žmonių, kurie yra nereikalingi? Jų tiesiog nereikia rengti“, – sako A.Francas, pridurdamas, kad darbdaviai laukia motyvuotų, žingeidžių ir darbščių darbuotojų.

Studentų atstovai atkreipė dėmesį, kad ne visos teoriškai pertvarkos suteiktos galimybės iš tiesų pasiekiamos studentams. Ne visais atvejais siekiama vieno pagrindinių kokybinių rodiklių – studijų lankstumo. Pavyzdžiui, ištęstinės studijos yra pusantro karto ilgesnės, nei nuolatinės, tačiau vis tiek dirbantis studentas negali lanksčiai susidėlioti savo studijų programos. Taip pat studentas negali pasirinkti laisvojo dalyko iš kitos aukštosios mokyklos, nors tai ir numatyta Mokslo ir studijų įstatyme.

 

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »