Antradienį, kovo 6 d. Vyriausybėje vyko diskusija apie aukštojo mokslo pertvarkos rezultatus ir galimas perspektyvas. Konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“, kurią organizavo Lietuvos Studentų sąjunga, kalbėta, kad praėjus trejiems pertvarkos metams ryškių pokyčių aukštojo mokslo kokybės srityje vis dar nematoma.
Antradienį, kovo 6 d. Vyriausybėje vyko diskusija apie aukštojo mokslo pertvarkos rezultatus ir galimas perspektyvas. Konferencijoje „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“, kurią organizavo Lietuvos Studentų sąjunga, kalbėta, kad praėjus trejiems pertvarkos metams ryškių pokyčių aukštojo mokslo kokybės srityje vis dar nematoma.
Pasak Sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, kokybės ir kiekybės pasiausvyra studijose galima tik sutarus politinei bei akademinei bendruomenei dėl iš tiesų į studentą orientuotų studijų įgyvendinimo. Kad tai įvyktų, keistis turi ne tik teisinė aplinka, mano D.Dikšaitis, bet ir aukšųjų mokyklų elgsena, kultūra.
„Praėjo trys aukštojo mokslo pertvarkos metai. Vis dėlto susirinkę aptarti studijų gerinimo proceso rezultatų ir galimų perspektyvų turėjome pripažinti, kad lankstumo, modernumo ir žadėtų didesnių galimybių studentams naujoji studijų sistema dar vis neužtikrina“, – teigia jis.
Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad aukštosios mokyklos stengiasi neprarasti studentui skirto krepšelio, todėl studijas baigia beveik visi įstojusieji.
„Krepšelis pasiteisina tik tada, jei studijų pasirinkimas yra tikslingas ir dažniausiai – kai į aukštąją mokyklą stojama ne iškart po vidurinės“, – nuomonę išreiškė „Alliance for Recruitment“ vadovas Andrius Francas.
Į Kauno kolegijos direktoriaus M.Misiūno klausimą, kas atsakingas, jei absolventas neranda darbo, A.Francas atsakė, kad toks studentas iš viso neturėtų gauti diplomo.
„Ką daryti su rengimu tų žmonių, kurie yra nereikalingi? Jų tiesiog nereikia rengti“, – sako A.Francas, pridurdamas, kad darbdaviai laukia motyvuotų, žingeidžių ir darbščių darbuotojų.
Studentų atstovai atkreipė dėmesį, kad ne visos teoriškai pertvarkos suteiktos galimybės iš tiesų pasiekiamos studentams. Ne visais atvejais siekiama vieno pagrindinių kokybinių rodiklių – studijų lankstumo. Pavyzdžiui, ištęstinės studijos yra pusantro karto ilgesnės, nei nuolatinės, tačiau vis tiek dirbantis studentas negali lanksčiai susidėlioti savo studijų programos. Taip pat studentas negali pasirinkti laisvojo dalyko iš kitos aukštosios mokyklos, nors tai ir numatyta Mokslo ir studijų įstatyme.