Vytauto Didžiojo universitetas kovo mėnesį buvo priimtas į Lietuvos kosmoso asociaciją, kurios nariai aktyviai dalyvauja bendrose slėnių programose, nacionalinėse kompleksinėse programose, jungtinių tyrimų programose ir Europos „7BP“ programoje.

Lietuvos kosmoso asociacijos veiklos sritys apima inžineriją ir informacines komunikacines technologijas, medžiagų mokslą, fizikines ir chemines technologijas, biomediciną, biotechnologijas, gamtos išteklius ir žemės ūkį bei fundamentinius mokslus. Ši asociacija, kuriai šiuo metu priklauso 21 narys, buvo įsteigta 2007 m.

Stodamas į asociaciją, VDU pateikė pasiūlymus tyrimams, kurie galėtų būti aktualūs lietuviškajai kosmoso programai. Universiteto Fizikos katedra siūlo atlikti medžiagų erozijos kosmose matematinį modeliavimą ir eksperimentinį tyrimą. Kosminiams aparatams ir juose instaliuotoms antenoms bei davikliams sąveikaujant su kosminėmis dalelėmis ir spinduliuote, medžiagų paviršiniuose sluoksniuose formuojasi defektai, vyksta struktūriniai bei faziniai virsmai.  Dėl to keičiasi medžiagų savybės, trumpėja prietaisų eksploatacijos laikas, susidaro avarinių situacijų grėsmė. Fizikos katedros mokslininkai sukaupė daugiau nei 20 m. patirtį nagrinėdami medžiagų (metalų, jų lydinių, dielektrikų ir puslaidininkių ir t. t.) savybes bei jose vykstančius procesus plazmos (elektronų, fotonų bei jonų) sąveikos metu. 

Darbai būtų vykdomi kompleksiškai: eksperimentinius tyrimus atliktų Lietuvos energetikos institutas bei Vandenilio technologijų centras, matematinį modeliavimą – VDU Fizikos katedra. Partneriai: Prancūzijos Poitiers universiteto Fizikinės metalurgijos laboratorija, Baltarusijos universiteto Fizikos katedra bei Liublino universiteto Fizikos katedra.

VDU Informatikos fakultetas taip pat pateikė siūlymus, kaip galėtų prisidėti prie asociacijos veiklos. Pirmieji tyrimai – adaptyvių valdymo ir komunikacijos algoritmų sukūrimas, modeliavimas ir analizė naudojant įvairius metodus. Čia formalūs metodai taikomi siekiant užtikrinti mišrių programinės ir techninės įrangos sistemų veikimo teisingumą, o dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo algoritmai taikomi adaptyvumui užtikrinti. Fakulteto tyrimai šioje srityje jau buvo sėkmingai pritaikyti robotikoje ir sistemų valdyme. Pritaikymo pavyzdžiai: medicininio HexaPOD gulto valdymas siekiant kompensuoti kvėpavimą, kelio išskyrimas iš video medžiagos ir automobilio pagreičio bei trajektorijos kelyje prognozavimas ir t. t. Kosmoso programoje šie tyrimai būtų naudingi kuriant programinę įrangą, kuri valdytų palydovo posistemes, posistemių sąveiką, komunikaciją tarp jų bei su išorinėmis sistemomis.

Kitas fakulteto pasiūlymas – darbas su virtualia (angl. virtual) ir išplėstine (angl. augmented) realybe bei vartotojo–mašinos sąsaja (angl. human–machine interface), aktyviu grįžtamuoju ryšiu. Šie tyrimai jau buvo sėkmingai pritaikyti: 3D modeliavimas, virtualios realybės konstravimas, daugiaprojekcinis aplinkos ir sistemos simuliavimas, bekontaktis (gestų/judesio) 2D/3D darbo lauko valdymas, interaktyvios, virtualios aplinkos poveikis žmogui, streso būsenų analizė ir t. t. Šie tyrimai kosmoso programoje praverstų pritaikant palydovo bei jo sistemų vizualų modeliavimą ir interaktyvias valdymo sąsajas naudojant grįžtamąjį ryšį.

Programoje taip pat būtų pritaikoma ir signalų ir duomenų analizė, tai yra, šnekos ir muzikos analizė bei užrašymas simbolių sekomis, prognozavimas ir tendencijų aptikimas įvairiuose duomenyse (angl. data mining), pavyzdžiui: WAV to MIDI konvertavimas, LR Seimo narių balsavimo analizė, vizemų vizualizavimas, audio signalų segmentavimas. Kosmoso programoje šios srities pasiekimai būtų naudojami gautų signalų ir duomenų analizei.

Informatikos fakultetas siūlo pritaikyti tyrimus ir IT sistemų valdyme: IT įtaką egzistuojantiems verslo modeliams, naujų verslo modelių atsiradimą. Kuriant kosmoso programą, tai padėtų vykdyti lietuviškos kosminės programos komercializaciją ir kosmoso technologijų vadybą.