VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. Didžioji jų dalis yra sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias vilnos atliekas galima panaudoti praktiškai – pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra labai panašios į šiuolaikinių klasikinių termoizoliacinių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagaminta medžiaga yra ekologiška, t. y. pagaminta tik iš natūralių atsinaujinančių išteklių, tokios medžiagos visą jų naudojimo laikotarpį yra draugiškos aplinkai, tad nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, o jų naudojimo ciklo pabaigoje yra lengvai sunaikinamos naudojant mechaninį perdirbimą“, – pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis (žr. nuotraukoje).

VGTU specialistai Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus, parinko sudėtis ir pagamino bandyminę termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Gamybos etape mokslininkai bendradarbiavo su Raseinių rajone veikiančios daniško kapitalo kiliminių verpalų gamybos bendrovės UAB „Danspin“ specialistais. Jų gamykloje buvo pagaminti atskiri termoizoliacinei medžiagai formuoti reikalingi klodai, kurie laboratorijoje buvo papildomai apdoroti, paruošti skirtingų tankių bei storių gaminiai ir ištirtos jų savybės.

Pasak S. Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka naudoti tiek termoizoliacinių medžiagų, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti panaudotos pastato vidinių pertvarų tarp patalpų įrengimui kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų, kur neveikia apkrovos, apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse – čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje“, – teigė S. Vėjelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors minėtos medžiagos nėra pigesnės už įprastas, nes jų žaliavos brangesnės bei gamyba yra imlesnė darbo sąnaudoms, mat pluoštai turi būti paruošiami atliekant eilę mechaninio apdorojimo operacijų, tačiau iš vilnos atliekų pagamintos medžiagos yra visiškai natūralios ir ekologiškos.

Anot S. Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.

„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintų termoizoliacinių medžiagų iš vilnos žaliavos galėtų būti lengvai parduodamos užsienio rinkoje. Lietuvoje taip pat yra nemažai besidominančių ekologiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis“, – atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus gaminti termoizoliacines medžiagas iš vilnos atliekų, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir tai stabdo avininkystės plėtrą.

S. Vėjelis taip pat pasakojo, kad augalinės kilmės atsinaujinančiais ištekliais ir jų panaudojimu termoizoliacinių medžiagų gamyboje VGTU pradėjo domėtis jau beveik prieš 10 metų: „Per šį laiką VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje buvo sukurta apie 10 naujų medžiagų iš įvairių atsinaujinančių žaliavų: šiaudų, linų, kanapių, durpių. Šia tema jau parengtos dvi daktaro disertacijos ir dar dvi disertacijos baigiamos rengti“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »