Valstybei būtiniems specialistams rengti – tikslinis studijų finansavimas

Publikuota: 2013 m. balandžio 4 d. ketvirtadienis

Vykdant valstybės užsakymą dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Tai bus daroma atsižvelgiant į valstybei būtinų specialistų poreikį: policininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir kai kurių kitų. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

2013 m. aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos. Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos sektoriuje – jų rengimui skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatyta 32, žemės ūkiui – 24, sportui – 12 ir tekstilei – 6 tikslinės studijų vietos.

„Taikydami tikslinį studijų finansavimą užtikriname, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tikslines studijų vietas pasirinkę studentai pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais dėl darbo baigus studijas“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Daugiausia tikslinių studijų vietų gaus Mykolo Romerio universitetas – 100. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui atiteks 46, Aleksandro Stulginskio universitetui – 32, Šiaulių universitetui – 30, Vytauto Didžiojo universitetui – 14, Lietuvos sporto universitetui ir Kauno technologijos universitetui – po 12 tikslinių studijų vietų. Tarp kolegijų daugiausiai tikslinių studijų vietų skiriama Šv. Ignaco Lojolos kolegijai – 15, Šiaulių valstybinei kolegijai numatyta 10, Žemaitijos kolegijai – 4, Utenos kolegijai – 1 tikslinė studijų vieta.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,8 tūkst. studijų vietų.

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad stojančiųjų konkursinis balas į universitetus negali būti mažesnis kaip „12“, į kolegijas – „10“. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 219 tikslinių studijų vietų.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 57 antro–penkto kurso studentams.

Taip pat paskirstyti 125 menų grantai – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 25, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 19, Telšių fakultetas – 18, Vilniaus fakultetas – 16, Klaipėdos fakultetas – 4. Kauno kolegijai numatyta 20 tikslinių menų studijų vietų, Klaipėdos universitetui – 14, Vytauto Didžiojo universitetui – 7, Šiaulių universitetui – 2 tikslinės studijų vietos.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu ir jų galimybes įsidarbinti, studijų programos specifiką ir kokybę, regioniškumą ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: apie 8,3 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet kaip ir anksčiau valstybės finansavimą studijoms universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Skirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, studijų krypčių grupių skaičius šiemet universitetuose padidintas nuo 13 iki 19. Toks žingsnis leis priimti daugiau studentų į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes. 2013 m. studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruos tarpusavyje universitetuose – devyniolikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »