Valstybei būtiniems specialistams rengti – tikslinis studijų finansavimas

Publikuota: 2013 m. balandžio 4 d. ketvirtadienis

Vykdant valstybės užsakymą dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Tai bus daroma atsižvelgiant į valstybei būtinų specialistų poreikį: policininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir kai kurių kitų. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

2013 m. aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos. Didžiausias specialistų poreikis nustatytas policijos sektoriuje – jų rengimui skiriama 100 tikslinių studijų vietų, visuomenės sveikatos sektoriui numatyta 32, žemės ūkiui – 24, sportui – 12 ir tekstilei – 6 tikslinės studijų vietos.

„Taikydami tikslinį studijų finansavimą užtikriname, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos konkrečioms studijų programoms, rengiančioms valstybei reikalingus specialistus. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tikslines studijų vietas pasirinkę studentai pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais dėl darbo baigus studijas“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Daugiausia tikslinių studijų vietų gaus Mykolo Romerio universitetas – 100. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui atiteks 46, Aleksandro Stulginskio universitetui – 32, Šiaulių universitetui – 30, Vytauto Didžiojo universitetui – 14, Lietuvos sporto universitetui ir Kauno technologijos universitetui – po 12 tikslinių studijų vietų. Tarp kolegijų daugiausiai tikslinių studijų vietų skiriama Šv. Ignaco Lojolos kolegijai – 15, Šiaulių valstybinei kolegijai numatyta 10, Žemaitijos kolegijai – 4, Utenos kolegijai – 1 tikslinė studijų vieta.

Priimant finansavimo sprendimus atsižvelgta į specialistų poreikį sektoriaus ar regiono plėtrai, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Norinčios gauti tikslines studijų vietas aukštosios mokyklos turėjo pagrįsti savo vykdomų studijų išskirtinumą ir susitarti su darbdaviais dėl būsimų specialistų poreikio ir įdarbinimo. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos buvo iš viso pateikę paraiškų beveik 1,8 tūkst. studijų vietų.

Specialybės, kurioms skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų vietų skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad stojančiųjų konkursinis balas į universitetus negali būti mažesnis kaip „12“, į kolegijas – „10“. Priėmimui į pirmą kursą paskirta 219 tikslinių studijų vietų.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos gali gauti ne tik priimdamos studentus. Tikslinėmis lėšomis taip pat gali būti apmokama studijų kainos dalis jau studijuojantiems už mokslą mokantiems studentams. Dalis studijų kainos bus dengiama 57 antro–penkto kurso studentams.

Taip pat paskirstyti 125 menų grantai – tikslinis finansavimas menų studijoms. Grantus konkrečioms menų specialybėms gaus Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 25, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – 19, Telšių fakultetas – 18, Vilniaus fakultetas – 16, Klaipėdos fakultetas – 4. Kauno kolegijai numatyta 20 tikslinių menų studijų vietų, Klaipėdos universitetui – 14, Vytauto Didžiojo universitetui – 7, Šiaulių universitetui – 2 tikslinės studijų vietos.

Tikslinio finansavimo forma dėl menų studijų ir į jas stojančiųjų gebėjimų specifikos taikoma jau ketvirtus metus. Skirstant menų grantus atsižvelgiama į meno atlikėjų poreikį valstybės mastu ir jų galimybes įsidarbinti, studijų programos specifiką ir kokybę, regioniškumą ir galimybę pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal savo kriterijus.

Preliminariai skaičiuojama, kad 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: apie 8,3 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet kaip ir anksčiau valstybės finansavimą studijoms universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Skirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, studijų krypčių grupių skaičius šiemet universitetuose padidintas nuo 13 iki 19. Toks žingsnis leis priimti daugiau studentų į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes. 2013 m. studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruos tarpusavyje universitetuose – devyniolikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »