Vis daugiau abiturientų nori laikyti informacinių technologijų, gamtos mokslų egzaminus

Publikuota: 2013 m. kovo 22 d. penktadienis

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39 980 kandidatų (2012 metais – 44 852 kandidatai). Tai 4872 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (14 430 kandidatų) arba keturis egzaminus (12 057 kandidatai). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 325 kandidatai.

Kandidatų pasirinkimai
Šiemet daugiau abiturientų rinkosi informacinių technologijų ir gamtos mokslų valstybinius brandos egzaminus. Informacinių technologijų egzaminą laikys 2 630 kandidatų – 6,58 proc. nuo bendro užsiregistravusių laikyti egzaminus skaičiaus, kai pernai jį buvo pasirinkę– 4,64 proc. , biologijos – 8 499 kandidatai – 21,26 proc., pernai – 20,78 proc., chemijos – 3 295 kandidatai – 8,24 proc., pernai – 7,62 proc., fizikos – 3112 – 7,78 proc., pernai – 7,30 proc.

Jau antrus metus iš eilės didėja technologijų mokyklinio brandos egzamino populiarumas. Iš viso 9308 kandidatai pareiškė norą laikyti mokyklinį technologijų egzaminą, taigi 23,28 proc. kandidatų, pernai laikė 9697 kandidatai – 21,62 proc.

„Šiemet padaugėjo laikančiųjų informacinių technologijų, chemijos, biologijos, fizikos valstybinius brandos egzaminus. Vadinasi, daugiau jaunimo ketina rinktis gamtamokslines studijas. Tai rodo, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas, planuodami savo karjeros kelią“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po privalomo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet, kaip ir pernai, rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas – 16 998 kandidatai, valstybinis istorijos – 16 213 kandidatų, valstybinis matematikos – 15 973 kandidatai.

Kaip ir pernai, brandos egzaminų sesijoje dalyvaus mažesnis ankstesniais metais mokyklas baigusiųjų skaičius – 663 (pernai – 745). Tuo tarpu eksternų skaičius nežymiai išaugo. Praėjusiais metais jų registravosi 1143, o šiemet – 1169.

Planuojama, kad 2013 m. valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus vertins apie 1800 vertintojų Jau dabar ketinimą dirbti valstybinių brandos egzaminų vertintojais yra pareiškę 2700 įvairių dalykų mokytojų. Šiais metais prieš brandos egzaminų sesiją tradiciškai vyks naujų vertintojų mokymai. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų vertintojų mokymuisi.

Apie egzaminus
Kovo mėnesio paskutinę savaitę mokyklose bus vykdomos kalbų įskaitos. Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (anglų) – vyks gegužės 25 dieną, o paskutinis - informacinių technologijų – vyks birželio 19 dieną.

Pakartotinė sesija, vyksianti birželio 20 d. – liepos 5 d. planuojama tiems abiturientams, kurie dėl rimtų priežasčių negalės dalyvauti pagrindinės sesijos egzaminuose, užsienio šalių mokyklų abiturientams, namuose mokytiems mokiniams ir įkalinimo įstaigų asmenims.
Neišlaikiusiems lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino, bus galima laikyti lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą pakartotinės sesijos metu.
Pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatus planuojama paskelbti iki 2013 metų liepos 12 d. Visi rezultatai (pakartotinės sesijos ir apeliacijų) bus paskelbti iki liepos 19 d. Mokyklinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas, gimtųjų ir lietuvių kalbos ir literatūros – per 9 darbo dienas.

Kandidatas, nesutinkantis su brandos egzamino darbo vertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos, gali teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti.

Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos ir literatūros, kitą egzaminą mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), menų, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »