„Kaspersky Lab“ ekspertai ištyrė viešai prieinamus aparatinės ir programinės įrangos įrankius, skirtus slapčia sulaikyti slaptažodžius, ir nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas gali sukurti pagrindinių programavimo žinių turinti asmuo už maždaug 20 JAV dolerių. Per eksperimentą jie pasitelkė „DIY Raspberry Pi USB“ įrenginį, sukonfigūruotą tam tikru būdu ir neturintį kenksmingos programinės įrangos, ir galėjo slapčia iš korporatyvinio tinklo surinkti naudotojo autentifikavimo duomenis – 50 slaptažodžių per valandą.

Tyrimas prasidėjo tikra istorija. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo „Kaspersky Lab“ ekspertai, įmonėje nedirbantis asmuo (valymo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojas) naudojo USB atmintinę, kad tikslinėje organizacijoje užkrėstų kompiuterį kenkėjiškomis programomis. Išgirdę šią istoriją, „Kaspersky Lab“ saugumo entuziastai susidomėjo, ką dar gali naudoti įmonėje nedirbantys, bet į ją patekti galintys asmenys. Ar įmanoma sukompromituoti tinklą be jokių kenkėjiškų programų?

Ekspertai paėmė „Raspberry-Pi“ mikrokompiuterį, sukonfigūravo jį kaip „Ethernet“ siejiklį, sukūrė keletą papildomų konfigūracijos pakeitimų operacinėje mikrokompiuterio sistemoje ir įdiegė keletą viešai prieinamų įrankių paketų šnipinėti, rinkti ir apdoroti duomenis. Galiausiai ekspertai sukūrė serverį surinkti užfiksuotus duomenis. Po to įrenginys buvo prijungtas prie tikslinio kompiuterio ir pradėjo automatiškai į serverį tiekti pavogtus duomenis.

Taip atsitiko dėl to, kad užpulto kompiuterio operacinė sistema aptiko prijungtą „Raspberry-Pi“ įrenginį kaip laidinį LAN siejiklį ir automatiškai jam priskyrė didesnį prioritetą nei kitiems prieinamiems tinklo jungtims, svarbiausia – suteikė prieigą prie duomenų mainų tinklo. Eksperimentinis tinklas buvo realaus verslo tinklo segmento modelis. Dėl to tyrėjai galėjo surinkti autentifikavimo duomenis, atsiųstus užpulto kompiuterio ir jo programų, nes bandė autentifikuoti domeną ir atjungti serverius. Be to, ekspertai taip pat galėjo rinkti šiuos duomenis iš kitų tinklo kompiuterių.

Be to, dėl išpuolio specifikos sulaikyti duomenys buvo perduodami per tinklą realiuoju laiku ir kuo ilgiau įrenginys buvo prijungtas prie kompiuterio, tuo daugiau duomenų ekspertai galėjo rinkti ir perduoti į nuotolinį serverį. Vos per pusvalandį tyrėjai sugebėjo surinkti beveik 30 slaptažodžių, perduotų per užpultą tinklą, todėl nesunku įsivaizduoti, kiek duomenų galima surinkti per dieną. Blogiausiu atveju domeno administratoriaus autentifikavimo duomenys taip pat gali būti perimti, jei jis prisijungtų prie savo paskyros, kai įrenginys yra prijungtas prie vieno iš domeno viduje esančių kompiuterių.

Šį duomenų perkėlimo metodą galima labai plačiai pritaikyti: eksperimentas buvo sėkmingai pakartotas tiek užrakintuose, tiek atrakintuose kompiuteriuose, veikiančiuose su „Windows“ ir „Mac“ operacinėmis sistemomis. Tačiau ekspertai negalėjo pakartoti išpuolio įrenginiuose su „Linux“ operacine sistema.

„Po šio eksperimento mes nerimaujame dėl dviejų dalykų: pirma, mes neturėjome kurti programinės įrangos, tiesiog naudojome internete laisvai prieinamus įrankius. Antra, buvo labai lengva įsilaužti į įrenginį. Tai reiškia, kad galbūt kiekvienas, naršantis internete ir turintis pagrindinių programavimo įgūdžių, gali pakartoti šį eksperimentą. Lengva nuspėti, kas atsitiktų, jei tai padarytų kenkėjai. Todėl nusprendėme atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Naudotojai ir įmonių administratoriai turėtų būti pasirengę tokio pobūdžio išpuoliams,“ – sako Sergejus Lurje (Sergey Lurye), „Kaspersky Lab“ saugumo ekspertas ir tyrimo autorius.

Nors siekiant atremti išpuolį, galima užkirsti kelią slaptažodžių išsaugojimui (paprasto teksto slaptažodžio fragmentinis abėcėlinis aiškinimas, kai jis buvo apdorotas tam tikru apsisaugojimo algoritmu), likę fragmentai gali būti iššifruoti į slaptažodžius, nes algoritmai yra žinomi arba naudojami perduodant slaptažodžius.