Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje.
Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką.
Vidurinį išsilavinimą įgijusiems ne Lietuvoje nuo šiol nebebus atskirų valstybės finansuojamų studijų vietų kvotų. Kelerius pastaruosius metus jiems būdavo numatyta 50 studijų krepšelių universitetuose ir tiek pat kolegijose. Kvotų atsisakyti leidžia sukurta užsienio ir lietuviškų mokyklos baigimo rezultatų palyginimo sistema.
Siekiant paskatinti lietuvių kilmės užsieniečius stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą jie iš viso galės gauti keturis papildomus balus: du balai bus pridedami visiems išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, dar du papildomi balai – užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų abiturientams. Šiuo metu už Lietuvos ribų veikia šešios lietuviškos mokyklos: tai Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, Punsko Kovo 11-osios licėjus Lenkijoje, Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykla Rusijoje, Rygos lietuvių vidurinė mokykla Latvijoje, taip pat Pelesos ir Rimdžiūnų vidurinės mokyklos Baltarusijoje.
Lietuvių kilmės užsieniečiai ir užsienyje mokyklas baigę lietuviai studijoms Lietuvoje taip pat gali gauti finansinę paramą – specialias skatinamąsias stipendijas ir socialines išmokas.
Preliminariai numatoma, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus iš viso priimta 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas.