Keičiama užsienyje įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka

Publikuota: 2012 m. balandžio 10 d. antradienis

Nuo šių metų vidurinį išsilavinimą įgijusieji užsienyje dėl valstybės finansavimo studijoms konkuruos kartu su mokyklas baigusiais Lietuvoje. Siekiant paskatinti užsienyje gimusius ar su tėvais išvykusius lietuvaičius išlaikyti ryšius su Lietuva, jiems bus pridedama papildomų balų pretenduojant į studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems ne Lietuvoje nuo šiol nebebus atskirų valstybės finansuojamų studijų vietų kvotų. Kelerius pastaruosius metus jiems būdavo numatyta 50 studijų krepšelių universitetuose ir tiek pat kolegijose. Kvotų atsisakyti leidžia sukurta užsienio ir lietuviškų mokyklos baigimo rezultatų palyginimo sistema.

Siekiant paskatinti lietuvių kilmės užsieniečius stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą jie iš viso galės gauti keturis papildomus balus: du balai bus pridedami visiems išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, dar du papildomi balai – užsienyje veikiančių lietuviškų mokyklų abiturientams. Šiuo metu už Lietuvos ribų veikia šešios lietuviškos mokyklos: tai Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, Punsko Kovo 11-osios licėjus Lenkijoje, Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokykla Rusijoje, Rygos lietuvių vidurinė mokykla Latvijoje, taip pat Pelesos ir Rimdžiūnų vidurinės mokyklos Baltarusijoje.

Lietuvių kilmės užsieniečiai ir užsienyje mokyklas baigę lietuviai studijoms Lietuvoje taip pat gali gauti finansinę paramą – specialias skatinamąsias stipendijas ir socialines išmokas.

Preliminariai numatoma, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus iš viso priimta 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »