Didėja priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 18 d. sekmadienis

Cardiff, Derby ir Nottingham Trent universitetų tyrimas atskleidė, kad interneto žaidimus siūlančios bendrovės turi priimti atsakomybę už jų produktų besaikį vartojimą, kitu atveju veiksmų imsis vyriausybė, siekdama pažaboti priklausomybę nuo tokio pobūdžio vaizdo žaidimų.

Tradiciniai vaizdo žaidimai visados turi pabaigą arba jie dažniausiai tampa nuobodūs dėl tokio paties siužeto. Tačiau priešinga situacija yra su MMORPG žaidimų žanru. Šio žaidimo žanras yra neišsenkanti sistema pilna užduočių, naujų tikslų, personažas auga ir kyla vis į naujesnį lygmenį, tuo pačių kaupia savo ginkluotę, didina galios resursus ir nesiliauja žaisti.

Pastaraisiais metais internetinių vaizdo žaidimų vartojimas tapo didele problema ir patraukė ne tik žiniasklaidos dėmesį, bet ir psichologų, psichiatrų, psichikos sveikatos organizacijų ir pačių žaidėjų. Skirtingų kultūrų tyrimų rezultatai rodo, kad maždaug nuo 7 iki 11 procentų žaidėjų turi rimtų problemų dėl žaidimų ir yra laikomi patologiniais žaidėjais. Kai kurie, kaip pranešama,  žaidžia 40, 60 ar net beveik 90 valandų be pertraukos.

Cardiff verslo mokyklos daktaras Yousafzai teigimu, atrodo, kad vaizdo žaidimų kompanijos žino apie žaidimų priklausomybės grėsmę. Tai rodo įspėjamieji užrašai skelbiami įsijungiant žaidimui. Tačiau internetinių žaidimų kompanijos tiesiogiai nepripažįsta, kad jų žaidimai gali kenkti žmogaus psichikai.

Remiantis tyrimo rekomendacijomis, žaidimų kūrėjai galėtų padėti žaidėjams remiantis strategija derinant gerą žaidimo dizainą su tuo, kad žaidėjai netaptų ligotai priklausomi nuo žaidimo. Vienas iš siūlymų žaidimų kūrėjams yra mažinti laiko limitus norint pasiekti tam tikras užduotis, prizus. Remiantis universitetų tyrimu, teigiama, kad jei žaidimų kūrėjai nežengs veiksmingų žingsnių pažabojant žaidėjų priklausomybę, tada vakarų šalių vyriausybės neturės kito būdo, kaip riboti Azijoje pagaminamų žaidimų plėtrą jų šalyse.   

Šaltinis: ucc.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

4 įdomūs faktai apie artėjančią daiktų interneto revoliuciją

Ekspertai kalba, kad jau netolimoje ateityje daiktų internetas taps masiniu reiškiniu, kuris ženkliai palengvins kiekvieno mūsų kasdienybę. skaityti »

Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Balandžio pradžioje jau ketvirtą kartą buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. skaityti »

„Microsoft“ Europoje atidarė daiktų interneto laboratoriją

Daiktų interneto laboratorijos orientuotos į klientus, kurie investuoja į daiktų internetą – galimybę sujungti į vieną tinklą visus elektroninius prietaisus, nuo šaldytuvo iki namų robotų. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių apsiperka kiniškose el.parduotuvėse

Europiečiai apsiperka ne tik Vakarų parduotuvėse, bet vis drąsiau gręžiasi į Rytus – į Kiniją, kuri tapo populiariausia Lietuvos, o taip pat ir Europos gyventojų užsieninių apsipirkimų šalimi. skaityti »

Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. skaityti »

Mokslininkai rado alternatyvą „Wi-Fi“ tinklui

Olandijos Eindhoveno universiteto tyrėja pasiūlė kaip alternatyvą „Wi-Fi“ naudoti infraraudonųjų spindulių tinklus. skaityti »

UNESCO ragina sudaryti sąlygas moterims naudotis internetu

Pasaulyje internetas vis dar labiau prieinamas vyrams, nei moterims. skaityti »

Kaip kurti įvaizdį socialiniuose tinkluose

orint kurti įvaizdį, pirmiausia turime sugalvoti, kokie norime atrodyti kitiems – teigia Arvidas Bendorius. skaityti »

Daiktų interneto prognozės 2020-iesiems

Nuo 2017 iki 2021 m. pasaulinė daiktų interneto rinka augs 4 proc. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kokį poveikį mums daro neigiamos žinutės internete

Tai, kaip elgiamės internete su kitais žmonėmis, turi pasekmių ir realiame gyvenime. skaityti »