Pensijų kaupimo būdui pasirinkti suteiktą laiką turime išnaudoti efektyviai

Publikuota: 2013 m. liepos 3 d. trečiadienis

Seimas pratęsė terminą antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams apsispręsti dėl tolesnio kaupimo. Tai – teigiama žinia. Vasara nėra pats geriausias laikas versti žmones priimti svarbius asmeninius sprendimus.

Iš principo nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų laiku riboti šią galimybę rinktis. Juo labiau, jog iki šiol apsisprendusiųjų tėra apie dešimtadalis. Tokios tendencijos aiškiai identifikuoja problemą – visuomenei trūksta informacijos apie pasirinkimus ir ką jie reiškia. Viešoje erdvėje dar nemažai girdima prieštaringų nuomonių apie pensijų kaupimą, kurios kaupimo dalyviams papildomai sukelia beveik niekuo nepagrįstas ir nereikalingas abejones.

Papildomai suteiktą laiką būtina išnaudoti efektyviai. Visoms su pensijų kaupimu tiesiogiai susijusioms šalims – „Sodrai“, pensijų kaupimo bendrovėms ir patiems kaupiantiems žmonėms – reikia koncentruotis į tai, kad pirmiausia jau dabar kiekvieno dirbančiojo atsakomybė – pasirūpinti savo pensija.

Piliečiams reikia dar aktyviau aiškinti ir padėti suprasti, kad būtent jie yra atsakingi už savo ateitį. Juk tikslas vienas – kuo greičiau diversifikuoti vienintelį pensijų mokėjimo šaltinį, sumažinti pensijų mokėjimo naštą, kuri teks ateities dirbantiesiems ir „Sodrai“, užtikrinti šiandienos dirbantiesiems kuo didesnę pensiją. Pensijų reforma būtent to ir yra siekiama.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »