Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedra organizavo 17-os Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis. Matematika“ matematinės statistikos pranešimų sesiją. Joje dalyvavo 7 pranešėjai, ir daugelis jų nagrinėjo matematinės statistikos taikymą įvairiose srityse.

A. Aiduko darbe statistinių duomenų kokybė buvo tikrinama laiko eilučių metodais. Išnagrinėti metodai, leidžiantys pagal nustatytas jautrumo koeficientų reikšmes duomenų rinkinyje rasti išskirtis (statistiškai mažai tikėtinas reikšmes).

J. Česnaitė nagrinėjo reklamos paskirstymo optimizavimo problemą. Atsižvelgdama į nevienodą skirtingų amžiaus grupių pasiekiamumą skirtingais reklamos būdais, analizavo, kaip optimaliai paskirstyti reklamos biudžeto lėšas, siekiant maksimizuoti tikslinės auditorijos pasiekiamumą. D. Kaunietytė darbe atliko kartotinių imčių metodų efektyvumo palyginimą.

Lietuvos tarptautinių ekonominių santykių temą nagrinėjo R. Leitaitė. Ji naudojo kompleksinio vertinimo metodus ir palygino Lietuvos tarptautinius ekonominius santykius su kitomis Baltijos šalimis bei išanalizavo pokyčius laike naudodama daugiakriterinius metodus, patikrino naudotų metodų stabilumą.

Statistinius metodus vertindama butų kainas taikė R. Navickaitė. Išnagrinėtas tokių veiksnių kaip miesto zona, statybos darbų pabaigos metai, sienų medžiagos, šildymo sistemos ir kt. poveikis galutinei buto kainai.

P. Bistrickas palygino Gauso procesų modeliavimo algoritmus. Tam tikslui jis pasirinko trupmeninį Brauno judesį, kurio trajektorijos buvo modeliuotos bangelių, tikrinių reikšmių, stochastinio integralo aproksimavimo ir kitais metodais. Palygintas šių algoritmų trajektorijų generavimo greitis bei gautų proceso trajektorijų gausiškumas. Papildomai išnagrinėtos trupmeninio Brauno judesio parametro, vadinamo Hursto indeksu, įvertinių skaitinių charakteristikų priklausomybės nuo pasirinkto modeliavimo algoritmo. Gauta, kad pagal darbo pasirinktą vertinimo metodiką geriausiai pasirodė Wood-Chan algoritmas.

D. Tendziagolskytės darbas skirtas Lietuvos darbo rinkos ekonometriniam modeliavimui. Sudarytas Lietuvos darbo rinkos ekonometrinis modelis ir gautos pagrindinių rodiklių (nedarbo, užimtumo ir darbo užmokesčio) prognozės.

Mokslo komitetui pirmininkavo doc. dr. Kazimieras Padvelskis, sekretorius – dr. Tomas Rekašius. Organizacinio komiteto pirmininkas buvo dr. Viktoras Chadyšas, o sekretorius – dr. Dmitrij Melichov.