Kompiuterinių žaidimų kūrimo moduliai – nuo šiol ir Lietuvos universitetuose

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 15 d. trečiadienis

Nors Europoje gausu stambių įmonių, besispecializuojančių į simuliatorių ir kompiuterinių žaidimų, animacijos, grafinio dizaino produktų kūrimą, šių profesijų mokymo kursų ar švietimo institucijų beveik nėra. Ypač į geimifikaciją/sužaidybinimą (angl. gamification) orientuotų mokyklų trūkumas jaučiamas Baltijos bei rytų šalių kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina rinkose.

Visuomenėje yra plačiai paplitusi nuomonė, esą kompiuterinių žaidimų kūrimas yra tolygus programavimui. Tai klaidingas požiūris, žinant, kad tiesioginis programavimas sudaro vos 10% viso kompiuterinio žaidimo kūrimo proceso. Svarbesni etapai sužaidybinto produkto kūrime yra scenarijų rengimas, žaidimo mechanika, animacijos ir grafikos kūrimas, psichologinė strategija. Šiuo metu Lietuvoje galima rasti tik programavimo kursų, tačiau mokyklų, kurios orientuotųsi į animacijos, kompiuterinių žaidimų garso kūrimo specifiką, Rytų Europoje beveik nėra. Lietuvoje šiuo metu yra tik dvi stambesnės kompanijos, profesionaliai kuriančios garso ir grafikos platformas kompiuteriniams žaidimams, tai „Iron Digital” ir „Okta”.

Tendencingai populiarėjanti simuliacinių žaidimų industrija jau dabar užima dominuojančias pozicijas rinkoje ir turi didelį potencialą dar augti ir vystytis. Esant žaidimų kūrimo specialistų trūkumui, nuo šio rudens trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir Kazimiero Simonavičiaus universitetuose startuos nauji moduliai, kuriuose studentai bus mokomi kompiuterinių žaidimų ir simuliatorių grafikos, animacijos, garso kompozicijos, sužaidybintos erdvės mechanikos, žaidimų scenarijų kūrimo, socialinių mokslų dalykų.

Nors pasaulyje vis daugiau žaidimų kūrėjų atranda tam tikras psichologines sistemas, kurių taikymas gali prisidėti prie žaidimo sėkmės (kaip kad N. Lozanovo „4 keys 2 fun” teorija, R. Bartlio žaidejų archetipai), Lietuvoje vargiai galima sutikti tokias praktikas, nors žymiausi kompiuteriniai žaidimai pasaulyje yra sukurti remiantis būtent šitomis metodikomis. Pasak Užupis Creative Cluster vadovo Vytauto Ratkevičiaus, dalį naujųjų modulių gali studijuoti ir moksleiviai: „Ir keturiolikmetis gali būti kompiuterinių žaidimų ekspertu. Yra nustatyta, kad 14–16 metų amžius yra pats kūrybiškiausias žmogaus gyvenime ir šis etapas dažniausiai yra visiškai neišnaudojamas.” V. Ratkevičius pernai Vilniuje vykusioje konferencijoje „Cross media zen 2011″ susipažino su tokių kompiuterinių žaidimų kaip „Wanted – Weapons Of Fate”, „Alone In The Dark – The New Nightmare”, „Fighters Uncaged” dizaineriu, sukūrusiu pirmąją žaidimų dizaino studiją Prancūzijoje „AMA studios”, Pascal Luban . Nors įprastai viena diena P. Luban dėstymo kainuoja 1000 eurų, jis sutiko dėstyti dalį paskaitų Lietuvos universitetuose nemokamai tik todėl, kad jį sužavėjo nauja UCC organizuojamų modulių dėstymo sistema. Pats mokymas vyks per trimačio žaidimo platformą, todėl šiuose kursuose nuotoliniu būdu profesionalaus žaidimų kūrimo žinių galės įgyti ir užsienio lietuviai, ir neįgalieji. Kompiuterinių žaidimų ir simuliatorių kūrimo moduliai įtraukia tiek studentų, tiek dėstytojų savišvietą, kas vis populiarėja Vakarų šalių aukštosiose mokyklose, o Lietuvoje horizontalios hierarchijos sistemos organizacijose dar tik pradeda atsirasti.

Šaltinis: ucc.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »