Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Publikuota: 2017 m. birželio 6 d. antradienis

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų.

Lietuva ir Šveicarija 2011–2016 m. vykdė mokslo tarptautiškumui ir bendradarbiavimui skatinti skirtą programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Programoje dalyvavo Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai, kurie įgyvendino bendrus mokslinių tyrimų ir institucijų partnerystės projektus.

Įgyvendinant programą 8  Lietuvos mokslo ir studijų institucijos aktyviai bendradarbiavo su 14 Šveicarijos mokslo ir studijų institucijų. Beveik per  4 metų laikotarpį buvo parengtos 156 mokslinės publikacijos, projektų rezultatai pristatyti mokslinėse konferencijose, parengta viena patentinė paraiška. Prie bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų tyrimų prisidėjo mokslininkai iš 10 Europos Sąjungos valstybių, Rusijos ir Japonijos.

Lietuviai ir šveicarai bendradarbiavo tokiose srityse kaip neinvazinių smegenų traumų diagnostika, genomo kitimai esant nervų sistemos raidos sutrikimams. Bendrų projektų metu atlikti genetinio diabeto, smegenovaizdos, psichologinės terapijos internetu onkologiniams pacientams efektyvumo tyrimai, tirtos uosių žūties priežastys, klimato kaitos reiškiniai durpynuose.

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ programa – tai pirma ir kol kas vienintelė turinti tokį reikšmingą finansinį pagrindą dvišalio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų programa. Programos tikslas – stiprinti abiejų šalių ryšius ir draugiškus santykius, skatinti produktyvų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, gilinti žinias pasirinktose mokslinių tyrimų temose, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą taip prisidedant prie socialinės ir ekonominės Lietuvos pažangos.

Moksliniams tyrimams skiriamas finansavimas – tai dalis plačios 2011–2016 m. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »