Vilniaus knygų mugė užvėrė duris ir pakvietė vėl susitikti kitąmet

Publikuota: 2016 m. vasario 29 d. pirmadienis

Keturias dienas šurmuliavusi 17-oji Vilniaus knygų mugė pasibaigė. Šiemet ji pritraukė daugiau nei 66 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos, kuriuos viliojo ne tik naujomis ir jau pamėgtomis knygomis, bet ir plačia renginių programa. Ją sudarė daugiau nei 400 įvairaus žanro renginių: knygų pristatymai, susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais, meno parodos, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros, poezijos skaitymai, koncertai, antikvarinių knygų aukcionas ir kt.

Itin daug lankytojų dėmesio sulaukė antrą kartą Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA inicijuota ir dvigubai išaugusi „Muzikos salė“. Joje per keturias dienas savo veiklą pristatė daugiau nei 200 skirtingų žanrų atlikėjų, surengta 40 gyvų koncertų ir šimtai neformalių susitikimų su muzikos kūrėjais. Scenoje žiūrovai išvydo Aistę Smilgevičiūtę, Andrių Mamontovą, Moniką Linkytę, Donatą Montvydą, Jurgą Šeduikytę, Domantą Razauską, Saulių Petreikį ir kt., grupes „Bix“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Garbanotas Bosistas“, „Biplan“, „Colours of Bubbles“, „Yga“, „The Ditties“ ir daugybę kitų.

Transliacijas iš „Muzikos salės“ buvo galima stebėti ir internetu, per DELFI TV ir svetainėje www.scena.lt. Tokią galimybę muzikos gerbėjams suteikė bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, jau anksčiau pasiūliusi visuomenei tokių renginių kaip „Mados infekcija“, „Kino pavasaris“, „Login“, „Vilnius Dance Festival“, 1000 km lenktynės ir kt. transliacijų.

Mugėje lankėsi ir bene vienintelės Lietuvoje knygų laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjų komanda. Laidos prodiuserė Julija Usova džiaugėsi artimiausiose laidose galėsianti pasiūlyti įdomių pokalbių su rašytojais. „Nurimus mugės šurmuliui, laidos žiūrovai galės artimiau susipažinti su Valdu Papieviu, Marina Stepnova, Stasiu Eidrigevičiumi, Jana Bauser, Liucinda Riley ir daugeliu kitų mugės svečių. Viliuosi, kad gražios ir prasmingos šių kūrėjų mintys įkvėps žiūrovus naujiems literatūriniams atradimams“, – sakė J. Usova.

Mugėje buvo galima aplankyti ir kaimyninių šalių – Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos – bei tolimesnių valstybių – Japonijos, Omano, Šveicarijos – stendus. Baltarusijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Korolio nuomone, tai gera proga pristatyti savo šalį bei atrasti naujų bendradarbiavimo galimybių. „Baltarusija šiame renginyje dalyvauja jau ne pirmus metus. Šiemet savo stende itin daug dėmesio skyrėme istorijai. Ne tik Baltarusijos, bet ir bendrai mūsų šalių istorijai. Stende buvo galima pamatyti leidinių apie įdomiausias Baltarusijos istorines vietas, tokias kaip Nesvyžius, Minsko pilis. Be to, daugybę metų aktyviai dirbame ir su Lietuvos knygynais, kurie prekiauja leidiniais rusų kalba, pavyzdžiui, „Homo sapiens“. Esu tikras, kad šis bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms“, – kalbėjo ambasadorius.

Pavargusius nuo šurmulio ir renginių gausos mugės lankytojus kvietė šviesolaidinio tinklo „Skynet“ poilsio zona. Čia buvo galima ne tik atsipūsti, aptarti įsigytas knygas ar pasidalyti įspūdžiais iš aplankyto renginio, bet ir pašokti išbandant modernų XBOX pultą, kuris leidžia valdyti žaidimą judesiais. Be to, „Skynet“ komanda „Muzikos salės“ svečiams ir dalyviams užtikrino spartaus belaidžio interneto ryšį.

Užverdami duris, didžiausios knygų mugės Baltijos šalyse organizatoriai įteikė akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimus, iškilmingai paskelbė 2017-ųjų mugės temą – „Lietuviški ženklai pasaulyje“ – ir atsisveikino iki kitų metų vasario 23–26 d.

Daugiau informacijos apie knygų mugę rasite čia.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha