Asmenskodas.lt rūpinsis asmens duomenų apsauga

Publikuota: 2013 m. kovo 5 d. antradienis

Vis daugiau el. parašo technologijų naudotojų supranta asmens duomenų apsaugos svarbą, domisi duomenų saugumu ir pradeda suvokti, kad bet koks el. parašu pasirašytas dokumentas, kuriame įrašytas asmens kodas, automatiškai šį kodą platina ir trečiosioms šalims.

2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas VĮ Registrų centro ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ginče priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos draudimą į kvalifikuotus sertifikatus įrašyti asmens kodą.

Nors teismas nagrinėjo tiesiogiai VĮ Registro centro teikiamos komercinės paslaugos kvalifikuotus sertifikatus ir jų naudojimo Nekilnojamo turto (NETSVEP) ir Juridinių asmenų registro (JAREP) informacinėse sistemose klausimus, minėtas teismo sprendimas turi didelę reikšmę ir įtaką visoms šalies mastu teikiamoms el. parašo technologijomis pagrįstoms viešosioms el. paslaugoms.

Jau trečią mėnesį yra įsigaliojęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, tačiau visuomenė apie šį svarbų teismo sprendimą ir jo padarinius, galima sakyti, neinformuota. O oficialiais duomenimis, skaitmeninius sertifikatus Lietuvoje turi beveik milijonas piliečių.

Eiliniam skaitmeninio sertifikato naudotojui ne visada lengva peržiūrėti savo sertifikato turinį, dar sunkiau išsiaiškinti, ką sertifikate esantys duomenys reiškia. Iki šiol kokių nors viešųjų paslaugų skaitmeninio sertifikato naudotojui pasitikrinti savo sertifikatą, ar jame yra įrašytas asmens kodas, galimybių taip pat nebuvo.

Būtent šią svarbią funkciją ir atlieka nemokama paslauga asmenskodas.lt. Kiekvienas turi galimybę betarpiškai pasitikrinti sertifikatus, įrašytus į lustinę, microSD korteles arba į USB laikmeną. Netrukus bus galima sužinoti, kaip pasitikrinti sertifikatus, įrašytus į SIM korteles.

Skaitmeninis sertifikatas yra kritinis el. parašo technologijų elementas, būtent todėl sertifikavimo paslaugų teikėjams keliami ypatingi reikalavimai, jų registravimą ir veiklą reglamentuoja LR ir ES teises aktai. Kaip paslaugų teikėjai laikosi teisės aktų normų, turėtų prižiūrėti speciali valstybinė el. parašo priežiūros institucija. Kodėl valstybinei komercinei veiklai sudarytos išskirtinės sąlygos išplatinti vos ne 100 tūkst. teisės aktų neatitinkančių sertifikatų, yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų.

Savo klausimus ir pageidavimus jums patogiu laiku galite pateikite UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ pagalbos tarnybai adresu: http://support.ssc.lt.

Daugiau informacijos ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti adresu www.asmenskodas.lt

Šaltinis: ssc.lt, penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »